Apysakos | 1 tomas

Fiodoro Dostojevskio kūrybinėje biografijoje reikšmingą vietą užima ankstyvojo periodo kūryba, daugiausia smulkesnio žanro kūriniai – apysakos ir apsakymai. Deja, į lietuvių kalbą ši jo kūrybos dalis iki šiol buvo mažai verčiama. Tad šiuo Dostojevskio „Apysakų“ pirmuoju tomu pradedame pažintį su lietuvių skaitytojui dar nežinomu Dostojevskiu. Numatoma išversti ir išleisti visas dar neverstas Dostojevskio apysakas ir apsakymus. Planuojama išleisti tris apysakų tomus, o vieną tomą skirti apsakymams.

Pirmajame F. Dostojevskio „Apysakų“ tome spausdinamos jo apysakos „Antrininkas“, „Užrašai iš pogrindžio“ ir meninė apybraiža „Žiemos pastabos apie vasaros įspūdžius“.

Apysakos „Antrininkas“ pagrindinė siužetinė linija – vargšo valdininko Goliadkino pralaimėjimas nelygioje kovoje su turtingesniu ir aukštesnę padėtį visuomenėje užimančiu konkurentu dėl „jo prakilnybės“ dukters rankos ir šios skaudžios situacijos išprovokuotas herojaus asmenybės susidvejinimas ir išprotėjimas. Greta realių įvykių, skaitytojui pateikiamas ir Goliadkino „sąmonės romanas“.

„Užrašų iš pogrindžio“ herojus – racionalizmo ideologijos suformuotas knyginis žmogus, svajotojas, užsidaręs savo vidiniame „pogrindyje“. Jis nesugeba pritapti visuomenėje, gyventi visavertį gyvenimą ir kankinasi, gvildendamas egzistencinius klausimus. Susidūrimas su Liza, įkūnijančia realų gyvenimą, baigiasi visišku herojaus moraliniu pralaimėjimu. Jis nesugeba ištrūkti iš savo „pogrindžio“ ir mylėti.

Meninėje apybraižoje „Žiemos pastabos apie vasaros įspūdžius“ Dostojevskis apibendrina savo pirmosios kelionės į Europą įspūdžius. Tai – Europos ir Rusijos situacijos, jų ateities perspektyvų apmąstymai.

Šiuose ankstyvojo periodo Dostojevskio kūriniuose pirmą kartą buvo suformuluotos tos socialinės, filosofinės, egzistencinės ir meninės idėjos, kurios toliau buvo plėtojamos jo didžiuosiuose romanuose.