„Kūry­bi­nė evo­liu­ci­ja“ (1907) – vie­nas iš svar­biau­sių žy­maus pran­cūzų fi­lo­so­fo Hen­ri Berg­so­no (1859–1941) vei­ka­lų. Ja­me au­to­rius ana­li­zuo­ja gy­vo­sios gam­tos evo­liu­ci­ją, kri­ti­kuo­ja kla­si­ki­nės fi­lo­so­fi­jos me­cha­nis­ti­nes, ra­cio­na­lis­ti­nes bei po­zi­ty­vis­ti­nes nuo­sta­tas ir for­mu­luo­ja sa­vi­tą po­žiūrį į gam­tos pa­sau­lį, ap­skri­tai į tik­ro­vę, jos pa­ži­ni­mą ir me­ta­fi­zi­nes pro­ble­mas, operuodamas ori­gi­na­lio­mis „gy­vy­bės po­lėkio“, „truk­mės“ sąvo­ko­mis.