„Paryžiaus katedra“ (1831 m.) – vienas pirmųjų didžiojo prancūzų rašytojo
V. Hugo (1802–1885) veikalų. Jame talentingai pavaizduotas romantiškas,
spalvingas, dramatiškų įvykių kupinas viduramžių Paryžiaus gyvenimo paveikslas, kurio centre – Dievo Motinos katedra, tuometinio Paryžiaus širdis. Katedros papėdėje sudūžta ne vieno herojaus likimas. O labiausiai skaitytoją sukrečia tragiška (gal šiek tiek sentimentaloka) čigonų pagrobtos ir išaugintos šešiolikmetės mergaitės Esmeraldos meilės istorija ir šiurpi jos gyvenimo baigtis.