PIRMOSIOS, 1790 MET\u0172, LAIDOS PRATARM\u0116<\/p>\n
Sugeb\u0117jim\u0105 pa\u017einti remiantis aprioriniais principais galima vadinti grynuoju protu, o \u0161io sugeb\u0117jimo galimyb\u0117s ir rib\u0173 apskritai tyrim\u0105 – grynojo proto kritika, nors \u0161iuo sugeb\u0117jimu laikomas tik teori\u0161kai taikomas protas, kaip ir buvo daroma pirmajame veikale nurodytu pavadinimu, kur dar nebuvo ketinama tirti j\u012f kaip praktinio proto sugeb\u0117jim\u0105 pagal specialius jo principus. Toji kritika \u0161iuo atveju skirta tik m\u016bs\u0173 sugeb\u0117jimui a priori pa\u017einti daiktus, tad ir domisi tik sugeb\u0117jimu pa\u017einti, nekreipdama d\u0117mesio \u012f pasitenkinimo ir nepasitenkinimo jausm\u0105 bei sugeb\u0117jim\u0105 nor\u0117ti; o i\u0161 pa\u017eintini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 jai r\u016bpi tik intelektas jo apriorini\u0173 princip\u0173 po\u017ei\u016briu, ji neatsi\u017evelgia \u012f sprendimo gali\u0105 ir prot\u0105 (kaip taip pat teoriniam pa\u017einimui priklausan\u010dius sugeb\u0117jimus), nes toliau paai\u0161k\u0117ja, kad joks kitas pa\u017eintinis sugeb\u0117jimas, i\u0161skyrus intelekt\u0105 negali teikti apriorini\u0173 konstitutyvi\u0173 pa\u017einimo princip\u0173. Tad kritikai, visus \u0161iuos pa\u017eintinius sugeb\u0117jimus per\u017ei\u016brin\u010diai pagal t\u0105 tikrojo pa\u017einimo dal\u012f, kuri\u0105 kiekvienas j\u0173 gal\u0117t\u0173 duoti i\u0161 savojo \u0161altinio, telieka viena – tai, k\u0105 intelektas a priori paliepia kaip d\u0117sn\u012f gamtai kaip rei\u0161kini\u0173 (kuri\u0173 forma taip pat duota a priori) visumai; o visas kitas gryn\u0105sias s\u0105vokas kritika priskiria prie id\u0117j\u0173, kurios m\u016bs\u0173 teoriniam sugeb\u0117jimui pa\u017einti yra u\u017eribin\u0117s, nors kartu jos n\u0117ra visi\u0161kai nenaudingos ar nereikalingos, bet patarnauja kaip reguliatyv\u016bs principai: i\u0161 dalies tam, kad sutur\u0117t\u0173 pavojingas intelekto pretenzijas, tarytum jis (\u012fstengdamas a priori pateikti vis\u0173 daikt\u0173, kuriuos gali pa\u017einti, galimyb\u0117s s\u0105lygas) kartu \u0161iomis ribomis apibr\u0117\u017e\u0117 ir vis\u0173 daikt\u0173 apskritai galimyb\u0119; i\u0161 dalies tam, kad apm\u0105stant gamt\u0105 vadovaut\u0173 pa\u010diam intelektui pagal i\u0161samumo princip\u0105 nors intelektas \u0161io i\u0161samumo niekad negali pasiekti, ir tuo prisid\u0117t\u0173 prie kiekvieno pa\u017einimo galutinio tikslo.<\/p>\n
Taigi, tikrai sakant, intelektas, tur\u012fs sav\u0105 srit\u012f, b\u016btent sugeb\u0117jime pa\u017einti, kiek jame gl\u016bdi aprioriniai konstitutyv\u016bs pa\u017einimo principai, vadinamosios grynojo proto kritikos (taip pavadintos apskritai) tur\u0117jo b\u016bti apr\u016bpintas, prie\u0161ingai negu visi kiti var\u017eovai, i\u0161imtine nuosavybe. Lygiai taip pat protui, kuriame gl\u016bdi aprioriniai konstitutyv\u016bs principai tik sugeb\u0117jimo nor\u0117ti at\u017evilgiu, jo nuosavyb\u0117 nurodyta praktinio proto kritikoje.<\/p>\n
Ar sprendimo galia, kaip tarpin\u0117 grandis tarp intelekto ir proto m\u016bs\u0173 pa\u017eintini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 sistemoje, taip pat turi savus apriorinius principus; ar \u0161ie principai konstitutyv\u016bs, ar tik reguliatyv\u016bs (ir, vadinasi, nenurodo, kad jiems b\u016bding\u0105 sava sritis) ir ar jie a priori teikia taisykl\u0119 pasitenkinimo ir nepasitenkinimo jausmui, kaip tarpinei grand\u017eiai tarp sugeb\u0117jimo pa\u017einti ir sugeb\u0117jimo nor\u0117ti (lygiai kaip intelektas a priori paliepia pirmojo d\u0117snius, o protas – pastarojo), – \u0161tai kas r\u016bpi b\u016btent \u0161iai sprendimo galios kritikai.<\/p>\n
Grynojo proto, t. y. m\u016bs\u0173 sugeb\u0117jimo spr\u0119sti pagal apriorinius principus, kritika b\u016bt\u0173 nei\u0161sami, jei sprendimo galios, kuri, kaip sugeb\u0117jimas pa\u017einti, pati \u012f tai pretenduoja, kritika neb\u016bt\u0173 i\u0161d\u0117styta kaip grynojo proto kritikos speciali dalis, nors jos principai grynosios filosofijos sistemoje neturi sudaryti atskiros dalies tarp teorin\u0117s ir praktin\u0117s filosofijos, bet, b\u016btinai prireikus, kartais gali b\u016bti prijungti \u010dia prie vienos, \u010dia prie kitos i\u0161 j\u0173. Juk jei tokia sistema kada nors turi atsirasti bendru metafizikos pavadinimu (o tai visi\u0161kai \u012fvykdomas dalykas ir visais at\u017evilgiais did\u017eiai svarbus praktiniam proto taikymui), tai kritika i\u0161 anksto turi i\u0161tirti grunt\u0105 po \u0161iuo pastatu iki to gylio, kuriame gl\u016bdi sugeb\u0117jimo teikti nuo patyrimo nepriklausomus principus pirmasis pagrindas, idant nenus\u0117st\u0173 kuri nors pastato dalis – tai nei\u0161vengiamai sukelt\u0173 visumos gri\u016bt\u012f.<\/p>\n
Bet i\u0161 sprendimo galios (kuri\u0105 teisingai taikyti reikalaujama taip b\u016btinai ir visuotinai, kad terminu \u201esveikas intelektas” vadinama ne kas kita, o kaip tik \u0161is sugeb\u0117jimas) prigimties lengva i\u0161samprotauti, kad labai sunku surasti jos savit\u0105 princip\u0105 (juk koks nors principas turi joje gl\u016bd\u0117ti a priori, antraip ji, kaip atskiras pa\u017eintinis sugeb\u0117jimas, neb\u016bt\u0173 net pa\u010dios \u012fpras\u010diausios kritikos objektas), ta\u010diau jis neturi b\u016bti i\u0161vestas i\u0161 apriorini\u0173 s\u0105vok\u0173: mat \u0161ios s\u0105vokos priklauso intelektui, o sprendimo galiai r\u016bpi tik j\u0173 taikymas. ‘Vadinasi, ji pati turi teikti s\u0105vok\u0105 kuria, ties\u0105 sakant, joks daiktas nepa\u017e\u012fstamas ir kuri tik jai pa\u010diai patarnauja kaip taisykl\u0117, ta\u010diau ne kaip objektyvi, prie kurios b\u016bt\u0173 galima priderinti savo sprendin\u012f, nes tam v\u0117lgi reik\u0117t\u0173 kitos sprendimo galios, kad b\u016bt\u0173 galima \u012f\u017evelgti, ar tam tikr\u0105 atvej\u012f taisykl\u0117 apima, ar neapima.<\/p>\n
\u0160is keblumas d\u0117l principo (subjektyvaus ar objektyvaus) pasitaiko daugiausia tuose spr\u0119smuose, kurie vadinami estetiniais ir kalba apie gro\u017e\u012f bei didingum\u0105 gamtoje arba mene. Ir vis d\u0117lto sprendimo galios principo juose kritinis tyrimas yra \u0161io sugeb\u0117jimo kritikos svarbiausioji dalis. Mat nors patys savaime jie niekuomet neprisideda prie daikt\u0173 pa\u017einimo, jie vis d\u0117lto priklauso vien tik sugeb\u0117jimui pa\u017einti ir \u012frodo \u0161io sugeb\u0117jimo tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f su pasitenkinimo ir nepasitenkinimo jausmu pagal tam tikr\u0105 apriorin\u012f princip\u0105 kurio negalima painioti su tuo, kas gali b\u016bti sugeb\u0117jimo nor\u0117ti determinantas, nes \u0161io sugeb\u0117jimo aprioriniai principai yra proto s\u0105vokose. – O d\u0117l loginio spr\u0119smo apie gamt\u0105 kai patyrimas teigia tok\u012f daikt\u0173 d\u0117sningum\u0105 kuriam suprasti ar paai\u0161kinti jau nepakanka bendrosios intelektin\u0117s jutimais suvokiamo daikto s\u0105vokos, ir kai sprendimo galia i\u0161 pa\u010dios sav\u0119s gali imti gamtos daikto ry\u0161io su nepa\u017einia antjuslumo sfera princip\u0105 ir turi j\u012f taikyti tik siekdama savo pa\u010dios tikslo pa\u017einti gamt\u0105 – tai tok\u012f apriorin\u012f princip\u0105 i\u0161 ties\u0173 galima ir reikia taikyti pa\u017einti viskam, kas yra pasaulyje, ir kartu tai atskleid\u017eia reginius, naudingus praktiniam protui; bet \u0161is principas neturi jokio tiesioginio ry\u0161io su pasitenkinimo ir nepasitenkinimo jausmu, o kaip tik \u0161is ry\u0161ys yra m\u012fslingas dalykas nagrin\u0117jant sprendimo galios princip\u0105 ir d\u0117l to atskiras skyrius, skirtas \u0161io sugeb\u0117jimo kritikai, pasidaro b\u016btinas, nes login\u012f spr\u0119sm\u0105 remiantis s\u0105vokomis (i\u0161 kuri\u0173 niekad negali b\u016bti tiesiogiai sprend\u017eiama apie pasitenkinimo ir nepasitenkinimo jausm\u0105), \u0161iaip ar taip, galima priskirti filosofijos teorinei daliai kartu su kritiniu jos apribojimu.<\/p>\n
Kadangi skonio sugeb\u0117jimo, kaip estetin\u0117s sprendimo galios, tyrimas \u010dia atliekamas ne siekiant formuoti skon\u012f ir ugdyti jo kult\u016br\u0105 (tai, kaip iki \u0161iol, ir toliau bus daroma savo ruo\u017etu be joki\u0173 pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio tyrim\u0173), o tik turint transcendentalin\u012f tiksl\u0105 tai viliuosi, kad d\u0117l pirmojo tikslo ribotumo apie tyrim\u0105 bus sprend\u017eiama atlaid\u017eiai. D\u0117l antrojo tikslo, tai \u010dia reikia b\u016bti pasirengusiam grie\u017e\u010diausiam i\u0161m\u0117ginimui. Ta\u010diau tikiuosi, kad dideli keblumai sprend\u017eiant problem\u0105 kuri\u0105 pati gamta taip supainiojo, gali pateisinti tam tikr\u0105 problemos sprendimo neai\u0161kum\u0105 kurio negalima visai i\u0161vengti, jei tik bus pakankamai ai\u0161kiai \u012frodyta, jog principas nurodytas teisingai, tarus, kad b\u016bdas, kaip sprendimo galios fenomenas kildinamas i\u0161 \u0161io principo, n\u0117ra toks visi\u0161kai ai\u0161kus, kokio teis\u0117tai galima reikalauti kitur, b\u016btent s\u0105vokomis grind\u017eiamo pa\u017einimo srityje, – \u0161itai, tikiuosi, a\u0161 taip pat pasiekiau antroje \u0161io veikalo dalyje.<\/p>\n
Tad tuo a\u0161 u\u017ebaigiu vis\u0105 savo kritin\u012f darb\u0105. Nedelsdamas imsiuosi doktrinin\u0117s dalies, kad, kiek tai \u012fmanoma, i\u0161 savo vis labiau jau\u010diamos senatv\u0117s i\u0161pl\u0117\u0161\u010diau nors \u0161iek tiek tam palankaus laiko. Savaime suprantama, kad joje sprendimo galiai nebus skirta atskira dalis, nes jos at\u017evilgiu kritika pakei\u010dia teorij\u0105; kadangi filosofija skirstoma \u012f teorin\u0119 ir praktin\u0119, o grynoji filosofija – \u012f tas pa\u010dias dalis, t\u0105 darb\u0105 atliks gamtos metafizika ir dorov\u0117s metafizika.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Leidimo metai \u00a0 \u00a0 2019<\/span>
\nVert\u0117 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 i\u0161 vokie\u010di\u0173 k. vert\u0117<\/span>
\n.<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 Romanas Ple\u010dkaitis<\/span>
\n\u012eri\u0161imas \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0\u00a0 kietas<\/span>
\nPsl. skai\u010dius \u00a0 \u00a0 \u00a0\u00a0 504<\/span>
\nMatmenys \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 12,5×20 cm<\/span>
\nISBN \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0\u00a0 978-9986-09-496-8<\/span><\/p>\n","protected":false},"featured_media":1316,"template":"","meta":[],"product_brand":[],"product_cat":[15],"product_tag":[],"class_list":["post-1298","product","type-product","status-publish","has-post-thumbnail","product_cat-filosofija","product_shipping_class-pristatyms-lietuovoj","first","instock","featured","shipping-taxable","purchasable","product-type-simple"],"yoast_head":"\n