„Valstybė“ – didžiausias ir reikšmingiausias Platono dialogas. Išanalizavęs ir atmetęs kaip netinkamus visus jam žinomus valstybės tipus – timokratiją, oligarchiją, demokratiją ir tironiją, jis sukūrė savą idealios valstybės modelį, pagrįstą teisingumo principu ir garantuojantį visų jos piliečių gerovę. Dialoge išsamiai aptariama valstybės santvarka, jos luomai ir jų pareigos, daug dėmesio skiriama jaunimo mokymui ir auklėjimui. Moksliškai konstruodamas savąją valstybę, Platonas kartu svarsto daugelį svarbiausių filosofijos problemų – idėjų kaip daiktų būties tikrųjų priežasčių, pažinimo, sielos, jos pažintinių galių, sielos ir kūno santykio ir kt. klausimus. Todėl šį dialogą iš esmės galima laikyti visos Platono filosofijos sistemos išdėstymu.